| Prieskoniai |
|
Jau senovėje buvo žinoma, kad yra labai daug soduose, laukuose, miškuose ir net dykumose augančių žolelių, kurios ne tik pagardina maistą, bet ir stiprina sveikatą, padeda greičiau pasveikti sergantiems. Tai prieskoniai, pirmiausiai suteikiantys skonį ir aromatą gaminamam maistui, be to, šios žolelės, augalai yra vitaminų ir įvairių mikroelementų šaltinis, gerina virškinimą, padeda valyti organizmą. Prieskoniai - tai augalai, turinys daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų. Kiekvienas prieskoninis augalas veikia skirtingai ir todėl prieš vartojant reikia gerai žinoti jų savybes. Dar Avicena siūlė lytinę potenciją stiprinti prieskoniais- imbieru, pipirais, cinamonu, kardamonu ir kt. Pietų šalyse, kur daugiausiai auginama ir valgoma įvairių prieskonių, retai sergama virškinimo trakto ligomis, žarnyno vėžiu ir net dantų, širdies bei kt. ligomis. Lietuvoje irgi nuo seno auginami bei vartojami įvairūs prieskoniniai augalai. Juos vis labiau papildo prieskoniai iš egzotiškų šalių, kurie dažniausiai veikia daug stipriau. Augalai, augę skurdžiomis gamtinėmis sąlygomis, dykumose, kur daug saulės, dažnai turi sukaupę savyje daugiau veikliųjų medžiagų, gyvos energijos, daugiau antioksidantų. Nuo seno Lietuvoje vartojami petražolė, mėta, gelsvė, raudonėlis, krienai, krapai, pipirai, kmynai, kalendra, mairūnas, bazilikas ir kt. Kaip prieskonius, o kartais kaip ir maistą, galima vartoti pienę, garšvą, dilgėlę. Juos galima vartoti tiek žalius pavasarį ir vasarą (geriau jaunus lapelius), tiek sudžiovintus ir sutrintus į miltelius žiemą. Tad kuo mums naudingi prieskoniniai augalai, be jų malonaus aromato ir maistui suteikiamo skonio? Prieskoninių augalų asortimentas:
|
