| Ajeras |
|
Balinis ajeras - Acorus calamus L. Rus. Аир болотный Ajerinių (Aiaceae) šeimos daugiametis, 50—80 (100—125) cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis storas, 1,5—3,0 cm skersmens, žalsvai rusvas, šliaužiantis, nariuotas, šakotas, su gausiomis pridėtinėmis šaknimis ir ryškiomis nukritusių lapų žymėmis, aromatiškai kvapus, kartus, jo skerspjūvis baltai rausvas, nežymiai akytas. Stiebas vienoje pusėje briaunotas, antroje — įlinkęs. Lapai išauga iš šakniastiebio viršūnės, bekočiai, ilgi, kardiški, ryškiai žali, blizgantys, pagrinde apatinėmis dalimis vienas kitą apkabinantys, jų pakraštys dažnai banguotas. Žiedai susitelkę \ cilindrišką, 4,5—9,5 (12) cm ilgio ir \ šoną pakrypusią burbuolę. Sėklos mūsų respublikoje nesubręsta. Žydi birželio—liepos mėn. Dauginasi šakniastiebiais. Sudaro sąžalynus ežerų, tvenkinių, kūdrų, nesraunių upių uždumblėjusiuose pakraščiuose, pelkėse ir pelkėtose vietose. Paplitęs visoje respublikoje; dažnas. Tankūs ir dideli sąžalynai yra Nemuno deltoje ir ežeringuose Rytų ir Pietų Lietuvos rajonuose. Šakniastiebiuose yra 2—4,8% eterinio aliejaus, glikozido akorino, nepakankamai ištirto alkaloido kalamino, krakmolo, dervų, 29 mg% vitamino C, pėdsakai rauginių ir kitokių medžiagų. Eterinio aliejaus sudėtyje yra 1% d-pineno, 7% d-kamfeno, 8,7% d-kamfaro, 3% borneolio, eugenolio, azarono, kalomolo, kalameno, kalakoreno, kariofileno, gvajeno, akorono ir kt. Lapuose yra eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, iki 500 mg% vitamino C. Ajero eterinis aliejus tirštas, geltonas, malonaus kvapo, kartus. Šakniastiebiai (Rhizoma Calami) raunami pavasarį arba rudenį bei žiemos pradžioje, kai pelkėse nusenka vanduo. Jie iškeliami šakėmis arba kastuvais. Po to gerai išplaunami, nupjaustomos smulkios šaknelės bei lapai ir apvytinami. Tada pjaustomi 15—20 cm ilgio gabaliukais, o labai stori dar perplaunami išilgai pusiau ir išklojami šiltoje, gerai vėdinamoje patalpoje arba skardinėje pastogėje. Džiovinant specialiose džiovyklose, temperatūra turi būti 30—35° C. Žievė nulupama, šakniastiebiams apvytus. Iš 100 kg žalių neluptų šakniastiebių sausų gaunama 25—28 kg, o iš luptų — 22—24 kg. Išdžiovinti šakniastiebių gabaliukai turi išlikti balti arba rausvoki, būdingo ajerų kvapo ir kartaus skonio. Drėgmės juose gali būti ne daugiau kaip 14%, eterinio aliejaus — ne mažiau kaip 2% (jei be žievės — ne mažiau kaip 1,5%)), smulkių šaknų ir lapų liekanų — ne daugiau kaip 5 %, organinių priemaišų — ne daugiau kaip 1 %, mineralinių — ne daugiau kaip 2% (apvalytuose — ne daugiau kaip 1%). Ajero šakniastiebių nuoviras geriamas, sutrikus virškinimui, apetitui, sveikstant po gripo, nuo inkstų akmenligės, esant žaizdoms. Be to, šakniastiebiai vartojami aromatinėms vonioms, plaukų slinkimui sulaikyti, parfumerijos pramonėje, likerių bei kitų gėrimų gamyboje; taip pat ir veterinarijoje gyvuliams – virškinimui pagerinti. Iš džiovintų šakniastiebių ruošiami antpilai, ištraukos, milteliai. |



