Paprastoji akišveitė — Euphrasia officinalis L.

Rus. Очанка лекарственная

Bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos vienametis, pusiau parazitinis, turįs silpnai išvystytą šaknį, 10—30 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, paprastas arba šakotas, rausvai rudas, plaukuotas. Lapai priešiniai, kiaušiniški, 5—9 (12) mm ilgio ir 3—8 mm pločio, dantyti. Žiedai 6—10 mm ilgio, netaisyklingi, išsidėstę po vieną pažiedžių pažastyse, stiebo ir šakų viršūnėse. Taurelė dvilūpė, 4 jos danteliai suaugę poromis. Vainikėlis balsvai mėlynas su tamsiai violetinėmis gyslomis ir geltona dėme apatinėje lūpoje, sudarytas iš platėjančio į viršų vamzdelio ir dvilypės atbrailos. Apatinė lūpa 1,5 karto ilgesnė už viršutinę. Vaisius — pailga, dvilizdė dėžutė.

Žydi birželio - spalio mėn.

Paprastoji akišveitė yra suskaldyta į daugelį smulkių, sunkiai viena nuo kitos atskiriamų rūšių, kurios skiriasi plaukuotumu, vainikėlio dydžiu, spalva, žydėjimo laiku. Iš jų Lietuvoje labiausiai paplitusios: stačioji (Euphrasia stricta Host.), gauruotoji (E. curta Fries.), pievinė (E. rostkoviana Hayne). Gydymui visos rūšys yra lygiavertės.

Auga pievose, kirtimuose, aikštelėse, dirvonuose, sausuose šlaituose, pakelėse.

Žolėje yra glikozido rinantino, riebalų, mėlynos dažinės medžiagos, rauginių, dervinių ir karčiųjų, mineralinių medžiagų (vario, magnio).

Vaistinei žaliavai pjaunama visa antžeminė augalo dalis (Herbą Euphrasiae) žydėjimo metu saulėtomis dienomis. Džiovinama pavėsyje.

Akišveitės nuoviras vartojamas nuo aterosklerozės, jos glikozidai veikia širdį, daugeliu atvejų stiprina širdies susitraukimus.

Liaudies medicinoje žolės nuoviru nuo seno gydomos akių ligos, taip pat vaikų egzemos ir odos tuberkuliozė, jis geriamas persisaldžius, vartojamas nuo skrandžio ir storųjų žarnų kataro. Nuoviru plaunama galva (plaukų augimui skatinti).