Kalninė arnika — Arnica montana L.

Rus. Арника горная

Graižažiedžių (Compositae) šeimos daugiametis, žolinis, 20—60 cm aukščio augalas. Stiebas nešakotas arba tik su keliomis priešpriešinėmis šakutėmis, apaugęs liaukiniais plaukeliais, jo apatinė dalis pereina į cilindrišką, įkypai žemėje gulintį šakniastiebį. Pamatiniai lapai 4—6, pailgai kiaušiniški, prigludę prie žemės, gelsvai žali, gana stambūs, plaukuota viršutine ir plika apatine puse, su 5—7 gyslomis, kurios lankiškai išsilenkusios. Stiebiniai lapai pailgi arba pailgai lancetiški, smailūs, žymiai mažesni už pamatinius lapus, bekočiai, priešiniai, viršutiniai dažniausiai neryškiai priešiniai, trigysliai, jų tik dvi poros. Stiebo viršūnėje ir ant šoninių šakučių išauga po vieną gana stambų, (4) 5—8 cm skersmens, graižą; augalas paprastai turi 1—3 (5) graižus. Skraistė dvieilė; skraistlapiai smailūs, apaugę liaukiniais plaukeliais. Kraštiniai žiedai piesteliniai, liežuviški (jų būna apie 20), o viduriniai dvilyčiai, vamzdiški, visi oranžinės spalvos. Vaisiai pailgi, tamsiai rudi, penkiabriauniai, į abu galus nusmailėję, plaukuoti. Sėklos pailgos. 1000 sėklų sveria 1,3—1,5 g.

Žydi birželio—liepos mėn.

Auga pušynuose ir mišriuose miškuose, taip pat menkavertėse pievose (briedgaurės bendrijose). Dažniausiai aptinkama mėlyniniuose ir viržiniuose pušynuose, lengvuose, smėlinguose žvyriniuose dirvožemiuose.

Paplitusi tik pietiniuose ir rytiniuose respublikos rajonuose. Kitose respublikos vietose visai neauga. Kartais yra auginama darželiuose.

Vaistinei žaliavai naudojami arnikos graižai (Flores Arnicae), šakniastiebiai (Rhizoma Arnicae), šaknys (Radix Arnicae) ir lapai (Folia Arnicae).

Kalninę arniką neretai žmonės painioja su taškuotąja džiugūne (Hypochoeiis maculata), pušynine geltekle (Scorzonera humilis), pelkine kreisve (Ciepis paludosa), rudenine snaudale (Leontodon autumnale), paprastuoju debesylu (Inula britanica), vaistine medetka (Calendula ofiicinalis) ar kitais graižažiedžių šeimos augalais. Taškuotoji džiugūne bendra išvaizda labai panaši į kalninę arniką, tačiau jos dažniausiai tėra tik pamatiniai lapai, kurių pakraščiai daugiau ar mažiau dantyti, o vidurinė gysla ryškiai raudona. Pušyninės gelteklės pamatiniai lapai lancetiški, aiškiai kotuoti, ilgesni už arnikos lapus. Pelkinės kreisvės ir snaudalių visi lapai lygiakraščiai. Be to, visų aukščiau minėtų augalų graižuose yra tik liežuviški žiedai. Paprastojo debesylo ir vaistinės medetkos visi lapai pražanginiai.

Surinktus vaistinės medetkos graižus lengvai galima atskirti nuo arnikos graižų, nes pastarosios liežuviškieji žiedai su 7—8 gyslomis, o vaistinės medetkos — su 4. Paprastojo debesylo graižai skiriasi labai siaurais liežuviškais žiedais ir pūkuotai gauruotais skraistlapiais.

Arnikos veikliosios medžiagos dar nepakankamai ištirtos. Nustatyta, kad šio augalo graižuose yra 4% arnicino, kurį sudaro dviejų betulino tipo triterpendiolių mišinys (arnidiolis ir faradiolis), apie 5% rauginių medžiagų, vaško, sakų, arnisterolio, apie 0,05% cinarino, 0,1% cholino, ksantofilo, betaino, riebalų, baltymų, angliavandenių, jų tarpe fruktozės (apie 2,5%), sacharozės (apie 1%), karnaubilo alkoholio, zeaksantino, helenino, stearinų, riebalų ir 0,04—0,14% eterinio aliejaus, organinių rūgščių, apie 21 mg% vitamino C, chlorofilo, pėdsakai azulenų, gleivių. Šaknyse yra 0,4—1,5% eterinio aliejaus, kurį sudaro floroizosviesto esteriai (20%) ir timohidrochinono dimetiliniai esteriai (80%). Be to, šaknyse yra sieros junginių, nesočiųjų angliavandenilių, 9—10% inulino, organinių rūgščių ir dervų. Tų pačių medžiagų, kaip graižuose ir šaknyse, yra ir kituose augalo organuose — stiebuose ir lapuose, tik mažesni kiekiai.

Giedrą vasaros dieną graižai, visiškai išsiskleidus jų liežuviškiems žiedams, piaunami peiliu arba nukerpami žirklėmis. Graižąs turi būti be stiebo arba paliekama ne ilgesnė kaip 1 cm stiebo dalis. Surinktus graižus reikia tuojau pat džiovinti. Po to išvalyti — pašalinti kenkėjų pažeistus ir sutrupėjusius graižus. Blogai išdžiovinta ir nepakankamai išvalyta žaliava greitai genda.

Išdžiūvusioje žaliavoje drėgmės gali būti ne daugiau kaip 13%, sutrupėjusių dalių, pereinančių pro 2 mm diametro sieto akutes,— ne daugiau kaip 5%, organinių priemaišų — ne daugiau kaip 2%, mineralinių — ne daugiau kaip 1 %.

Žiedų nuovirą liaudis vartoja išorinėms žaizdoms ir sumušimams gydyti, taip pat nuo širdies ligų. Šio augalo preparatai padažnina širdies ritmą, išplečia vainikines arterijas, tonizuojančiai veikia centrinę nervų sistemą.

Mokslinėje medicinoje arnikos preparatai vartojami kraujavimui stabdyti ir širdies ligoms gydyti, išoriškai — nuo sumušimų, sausgyslių patempimo ir ginekologijoje.

Arnikos preparatai vartojami tik gydytojui leidus.