Paprastoji avietė — Rubus idaeus L.

Rus. Малина обыкновенная

Stiebai 1—2 m aukščio, apvalūs, nusvirusiomis viršūnėmis, tik apatinėje dalyje dygliuoti. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, apatiniai iš 5—7 lapelių, viršutiniai — iš 3. Lapeliai kiaušiniški, nelygiai dantyti, smailiomis viršūnėmis, apvaliu arba širdišku pamatu, jų apatinė pusė padengta baltais pūkeliais, viršutinė — plika arba kartais nežymiai plaukuota. Žiedai apie 1 cm skersmens, nusvirę, sukrauti po keletą var-piškuose žiedynuose, balti. Vaisius sudėtinis (uoga), sudarytas iš daugelio šviesiai raudonų pūkuotų vaisiukų, lengvai atsiskiria nuo konusiško žiedsosčio.

Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisiai prinoksta liepos—rugpiučio mėn.

Auga miškuose, ypač kirtimuose, pamiškėse, krūmuose. Mėgsta derlingus, drėgnus dirvožemius.

Lietuvos teritorijoje avietynai sudaro apie 16 tūkstančių ha plotą, iš kurio galima surinkti apie 4 tūkstančius tonų uogų. Tačiau atskirais metais kai kuriose vietovėse kenkėjai sunaikina iki 80% uogų.

Aviečių uogose yra 2,6—7,1% cukraus, iš to kiekio 0,2—2,2% sa-charozės ir 1,8—5,0% monosacharidų (gliukozės ir fruktozės), 1,0—2,2% organinių rūgščių; citrinos, obuolių, salicilo, kaprono, skruzdžių; vitaminų: C— 15,7—30,2 mg%, P —60 mg%, B, —20 mg%, PP — 300 mg%, karotino — 0,3% mg; 0,3% rauginių medžiagų, cianino chlorido, eterinio aliejaus, pektininių medžiagų, acetoino, pionono, benzaldehido, mineralinių medžiagų: fosforo, vario, geležies; purinų, ypač daug džiovintose uogose (62,7%). Sėklose yra iki 14,6% riebalų ir 0,7% fitosterino.

Vaistams renkamos prisirpusios uogos (Fructus Rubi idaei) liepos— rugpiučio mėn. Paskleistos plonu sluoksniu ant retos medžiagos ar sietų apvytinamos atvirame ore, saulėje, po to džiovinamos krosnyje arba džiovykloje 50—60° C temperatūroje. Išdžiūvusios uogos suspaustos saujoje nesukimba ir nenudažo rankos, turi būti be žiedsosčio, 0,75—1,2 cm diametro, kvapios ir saldžios. Iš 100 kg nedžiovintų uogų gaunama 16—18 kg sausų.

Drėgmės uogose gali būti ne daugiau kaip 15%, parudavusių ir pajuodusių uogų — ne daugiau kaip 8%, sukibusių į kamuoliukus, didesnius kaip 2 cm diametro,— ne daugiau kaip 5%, su žiedsosčiais — ne daugiau kaip 2%, susmulkėjusių uogų, pereinančių pro 2 mm diametro skylutes,— ne daugiau kaip 4%, kitų avietės dalių — ne daugiau kaip 0,5%, mineralinių priemaišų — ne daugiau kaip 0,5%.

Avietės uogų antpilas, sirupas vartojami nuo peršalimo, slogos, bronchito, taip pat prakaito ir šlapimo išsiskyrimui skatinti, apetitui gerinti, virškinimo trakto veiklai reguliuoti, vėmimui ir kraujavimui stabdyti, gausių menstruacijų atveju.

Žalių uogų sirupas pagerina mikstūrų skonį, kvapą ir spalvą (į šarmines mikstūras nededama, nes jos pasidaro negražios spalvos).

Pavėsyje išdžiovintos aviečių šakelių viršūnės su lapais vartojamos nuo tų pačių ligų, kaip ir uogos.

Kadangi avietėse yra daug purinų, nerekomenduojama jų vartoti, sergant podagra ir nefritu.