Viržinių šeimos daugiametis, 5—30 cm aukščio, visada žaliuojantis krūmokšnis. Šakelės apvalios, apaugusios pilkšvais plauke¬liais. Lapai atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, lygiakraščiai arba nežy¬miai karbuoti, buki, stori, odiški, tamsiai žalia viršutine ir šviesiai žalia, gausiai taškuota apatine puse, užsirietusiais žemyn kraštais. Žiedai po 2—8 susitelkę viršūninėse kekėse, nusvirę. Vainikėlis varpiškas, baltas arba baltai rausvas. Vaisius — raudona, apvali, iki 8 mm skersmens, su nudžiūvusia taurele viršūnėje, sultinga uoga.

Žydi gegužės-birželio mėn. ir neretai antrą kartą liepos—rugpjūčio mėn. Uogos prinoksta rugpjūčio mėn.

Auga sausuose ir apysausiuose pušynuose, eglynuose, beržynuose, drebulynuose, kirtavietėse, aukštapelkėse. Paplitusi visoje Lietuvos teri¬torijoje.

Bruknių uogose yra 5,1—8 proc. cukraus, 2,3—2, proc. organinių rūgš¬čių: citrinos, obuolių, benzoinės, oksalo, acto ir kt.; vitaminų C, B, karotino, glikozidų, rauginių medžiagų. Sėklose yra iki 30 proc. riebalų, lapuose - glikozido arbutlno, hiperozido, flavanolio, hidrochinono, ericinolio ir erikolino, organinių rūgščių: ga¬linės, elaginės, chino, vyno ir ursolo; tanino, lavanolio, lanino, mi¬neralinių medžiagų: mangano, arseno, švino, vario.

Vaistams vartojami lapai ir uogos. Lapai skinami anksti pavasarį. Lapai džiovinami gerai vėdina¬moje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje, o uogos — krosnyje arba džio¬vykloje ne aukštesnėje kaip 60° C temperatūroje.

Bruknių lapų arbata vartojama šlapimo išsiskyrimui skatinti, nuo inkstų ir tulžies pūslės akmenligės, anacidinio gastrito, reumato, podag¬ros, pakilusio kraujospūdžio, taip pat lovoje šlapinimosi atvejais. Uogos vartojamos nuo avitaminozės.

Iš uogų daromos uogienės, kompotai, trauktinės ir kt.