Daugiametis, 60—120 cm aukščio žolinis augalas, apaugęs trumpais, tankiais, prigludusiais plaukeliais. Žydi liepos - rugsėjo mėn. Auga panamėse, sausuose šlaituose, šiukšlynuose, dykvietėse. Paplitęs visoje Lietuvoje, kiek retesnis šiaurinėje dalyje.

Karčiojo kiečio žolėje yra eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra tujilo alkoholio, tujono, pineno, kadineno, felandreno, pkariofileno, ysepineno, bizaboleno ir chamazuieno. Be to, žolėje yra absintino, anab-sintino, ketalaktonų A ir B, oksilaktono, artemizetino, gintaro ir obuolių rūgščių, rauginių medžiagų, karotinoidų. Lapuose yra vitamino C.

Vaistams vartojama žolė arba tik lapai.

Pelyno nuoviras vartojamas apetitui sužadinti ir virškinimui pagerinti. Absintinas stimuliuoja virškinimo trakto liaukų sekreciją, tulžies veikimą. Chamazulenas suaktyvina fagocitines leukocitų funkcijas, slopina uždegiminius procesus, juo gydoma bronchinė astma, reumatas, egzema. Liaudies medicinoje pelynas vartojamas apetitui pagerinti, nuo skrandžio, tulžies pūslės, kepenų ligų, nemigos, kirmėlių.

Pelynai vartojami maisto pramonėje (likerių, vyno gamyboje), parfumerijoje ir veterinarijoje.

Pelyno nuovirą reikia vartoti atsargiai, nes juo galima apsinuodyti.