Krūmas, 1 - 3 m aukščio, su lankiškai išsilenkusiomis, žaliomis arba rausvai rudomis šakomis. Žydi birželio—liepos mėn. Auga pamiškėse, krūmuose, šlaituose, pagrioviuose, pakelėse. Paplitęs visoje Lietuvoje, nors ir nelabai gausiai.

Paprastojo erškėčio vaisiuose yra vitaminų: vitamino C, P, B, E, K, karotino. Be to, juose yra cukraus, organinių rūgščių (daugiausia obuolių ir citrinos), rauginių medžiagų, pektino, pentozanų, azotinių medžiagų, riebalų, eterinio aliejaus, likopino, rubiksantino, flavonoidų, vanilino (pėdsakai), mineralinių medžiagų: fosforo, kalio, natrio, chloro, kalcio, magnio, geležies, sieros, silicio. Sėklose yra riebalų, eterinio aliejaus, vanilino, vitamino E.

Kitų aprašytų erškėčių vaisių cheminė sudėtis panaši į paprastojo erškėčio, tik juose yra daugiau vitaminų.

Erškėčių žali vaisiai vartojami kaip natūralus vitaminų koncentratas, taip pat uogienėms, kompotams, vaisių sultims vitaminizuoti. Iš jų gaminama skystas ekstraktas, sirupas, milteliai bei antpilas. Vaisiai įeina į polivitamininių arbatų ir priešastminės Traskovo mikstūros sudėtį. Iš jų pagamintu ekstraktu cholosasiu gydomos kepenų ir tulžies pūslės ligos, o sėklos skatina šlapimo išsiskyrimą.