Graižažiedžių šeimos daugiametis, 10—70 cm aukščio žolinis augalas. Žydi nuo liepos iki spalio mėn. Auga dobilienose, ant ežių, dirvonuose, ganyklose, miškuose, pagrioviuose, pakelėse. Labai dažna. Paplitusi visoje respublikoje, išskyrus šlapias vietas ir lapuotus miškus.

Kraujažolės lapuose yra eterinio aliejaus. Jo pagrindinę dalį sudaro azulenai, taip pat pinenas, borneolis, esteriai, kamparas, tujonas, cineolis, kariofilenas. Be to, žaliavoje yra alkaloidų: achileino, stachidrino; skruzdžių, acto ir izovalerijono rūgščių; alkoholių, tanidų, inulino, asparagino, dervų, karčiųjų medžiagų, karotino, vitamino C.

Vaistams vartojama žolė, žiedai ir lapai.

Kraujažolės žolės, žiedų ir lapų preparatai vartojami skrandžio opaligei gydyti, kraujavimams (virškinimo trakto, hemorojaus, gimdos, nosies, dantenų ir odos žaizdų) stabdyti. Jie padidina kraujo krešėjimą, veikia tonizuojančiai ir raminančiai. Kraujažolėje esantys azulenai vartojami jonizuojančios radiacijos nudegimams ir piktybiniams augliams, taip pat bronchinei astmai gydyti.