Skėtinių šeimos dvimetis, iki 1 m aukščio žolinis augalas. Žydi birželio - liepos mėn. Auginama daržuose kaip prieskoninė daržovė. Paplitusi visoje Lietuvoje.
Petražolės vaisiuose yra eterinio aliejaus, į kurio sudėtį įeina apiolis, pinenas, aliltetrametoksibenzolas, miristicinas, apiolio rūgštis, bergaptenas ir kumarinas; riebalų, flavonoidų. Lapuose yra eterinio aliejaus, karotino, vitamino C, liuteolino ir apigenino, žieduose - kvercetino, kempferolio, šaknyse - apigenino.

Vaistams vartojami vaisiai, lapai ir šaknys.

Petražolės preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą, vartojami nuo inkstų ir šlapimo pūslės ligų, vandenės, kraujuojant iš gimdos. Apiolis ir miristicinas padidina diurezę, gimdos, skrandžio ir šlapimo pūslės lygiųjų raumenų tonusą. Tačiau nėščioms moterims petražolių preparatus galima vartoti tik gydytojui leidus, nes jie kartais sukelia abortą.

Liaudies medicinoje petražolės arbata vartojama nuo bičių, vapsvų ir kitų vabzdžių įgėlimo.