Lūpažiedžių šeimos daugiametis, žolinis, citrinos kvapo augalas. Žydi liepos - rugpiūčio mėn.

Lietuvoje savaime neauga. Auginama darželiuose, reta.

Melisos žolėje priklausomai nuo augimvietės yra eterinio aliejaus, vitamino C, organinių rūgščių, rauginių medžiagų, karčiųjų medžiagų, gleivių. Į eterinio aliejaus sudėtį įeina citralis, citronelalis, geraniolis, linaloolas, aldehidai. Sėklose yra riebalų. Vaistams vartojama ūglių viršūnės - žolė ir lapai.

Melisos preparatais gydomas skrandžio kataras, jie pagerina apetitą, ramina neuralginius arba reumatinius skausmus, skatina šlapimo ir dujų išsiskyrimą.

Lapų ištraukos vartojamos sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti, nuo mėšlungio ir širdžiai raminti. Lapų eterinis aliejus vartojamas kosmetikoje ir likerių-degtinės pramonėje.

Melisa kaip prieskonis dedama į mėsos, žuvies patiekalus, salotas, taip pat į kompotus ir arbatą.