Lelijinių šeimos daugiametė svogūninė daržovė. Česnakas kilęs iš Vakarų Azijos. Lietuvoje jis plačiai auginamas kaip prieskoninė daržovė.

Česnako svogūnuose yra glikozido alijino, kuris, veikiant fermentui alijinazei, skyla į aliciną, pirovynuogių rūgštį ir amoniaką. Be to, svogūnuose yra eterinio aliejaus, susidedančio iš 25 po-lisulfidinių junginių. Česnako eterinis aliejus labai stipriai kvepia, yra antiseptinis ir bakteriostatinis. Svogūnėliuose dar yra riebalų, cukraus, fitosterinų, azotinių medžiagų, vitamino C, karotino, B grupės vitaminų (Bi, nikotino rūgšties amido), inulino, jodo ir kitų medžiagų. Česnako fitoncidai yra vieni iš stipriausių.

Nuo seniausių laikų Rytų tautos česnaką naudojo maistui ir greit gendantiems produktams konservuoti. Babar jie vartojami kaip priesko¬nis ir turi didelę reikšmę terapijoje.

Česnako švieži svogūnėliai ir jų preparatai vartojami nuo atero¬sklerozės, hipertoninės ligos, kolito, plaučių tuberkuliozės, be to, jais gydomos pūlingos žaizdos, sloga, daromos klizmos nuo spalinių kirmėlių. Česnakas padidina virškinimo trakto sekreciją ir motorinę funkciją, pa¬gerina apetitą, didina širdies susitraukimų amplitudę, lėtina širdies ritmą, išplečia periferines ir vainikines arterijas. Česnako preparatų gydomoji galia per ilgesnį laiką susilpnėja, todėl patariama geriau vartoti česnakų svogūnus arba jų šviežius ekstraktus.