Lelijinių šeimos daugiametis, 100 cm aukščio augalas. Žydi birželio-rugpjūčio mėn.

Svogūnuose yra 0,01-0,05 proc. eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį sudaro sulfidai, suteikiantys aštrų kvapą bei skonį, be to, juose yra 4-11 proc. cukraus: gliukozės, fruktozės, sacharozės ir maltozės; inulino, fitino, 0,09 proc. jodo, 1,7-2,5 proc. azotinių medžiagų, vitaminų C, B1, B2, karotino ir kt.

Svogūnai ir jų preparatai vartojami sutrikus žarnyno veiklai, nuo aterosklerozės, hipertoninės ligos, avitaminozės. Jie pagerina apetitą, virškinimo trakto tonusą bei sekreciją, gydo pūliuojančias žaizdas. Svogūnų tyrele inhaliacijos būdu gydoma angina, bronchitas.

Žali svogūnai vartojami šlapimo išsiskyrimui skatinti, nuo cukraligės, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo, o kaip išoriniai – nuo plaukų slinkimo ir odos suragėjimo.
Svogūnai ir jų lapai turi daug fitoncidinių medžiagų ir  užmuša daugelį patogeninių bakterijų. Jie suaktyvina medžiagų apykaitą, padidina organizmo atsparumą žiemos ir pavasario laikotarpiu, kai stokojama vitaminų.